Šiuolaikinė mokykla: kaip sugriauti mokymosi barjerus ir įveiklinti komandą?

Siekdamos parsivežti naujų idėjų, Klaipėdos Sendvario progimnazijos pradinių klasių mokytoja Asta Masiulienė bei logopedė, specialioji pedagogė Jurgita Dobrovolskienė dalyvavo tarptautiniuose kursuose Kipre. Šie mokymai organizuoti įgyvendinant Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk“.

Kompetencijų tobulinimas – raktas į kokybiškus pokyčius

Dalyvaudamos šioje tarptautinėje stažuotėje, pedagogės siekė ne tiesiog susipažinti su užsienio praktika, bet tikslingai plėtoti profesinės elgsenos, kognityvines, veikimo kartu bei emocines-motyvacines kompetencijas. Kursuose buvo gilinamos žinios apie šiuolaikinius įtraukiojo ugdymo metodus, diferencijavimo principus, individualių poreikių atpažinimą bei tikslingą pagalbos planavimą. Kartu tai buvo proga patobulinti kasdienėje praktikoje itin svarbius reflektavimo, atsakingo sprendimų priėmimo ir profesinio bendradarbiavimo gebėjimus, sustiprinti asmeninį emocinį atsparumą, atrasti pozityvų požiūrį į įtrauktį ir sustiprinti motyvaciją kasdien kurti kiekvienam vaikui palankią, emociškai saugią aplinką.

Požiūrio keitimas: kliūtis yra ne vaike, o aplinkoje

Šiuolaikinis įtraukusis ugdymas reikalauja esminio mąstysenos lūžio, kurį geriausiai apibūdina viena taisyklė: „Kliūtis yra ne vaike. Ji yra tarp vaiko ir užduoties.“ Tadicinis modelis, kai bandoma „pataisyti“ mokinį, kad jis tilptų į standartinius rėmus, nebeveikia. Turime nustoti ieškoti problemų vaiko asmenybėje ir pradėti koreguoti patį kontekstą.

Kai mokinys patiria nesėkmę, mokykloje vis dar linkstama sakyti: „jis nesusikaupia“, „ji per lėtai rašo“ arba „jis neturi motyvacijos“. Toks požiūris užkrauna atsakomybę tik ant vaiko pečių.

Įtraukusis ugdymas siūlo visiškai kitokį klausimą: kas mūsų sukurtoje aplinkoje ar užduotyje trukdo šiam vaikui parodyti savo potencialą?

Pakeitus požiūrio kampą, pasikeičia ir mokytojo vaidmuo – jis tampa ne reikalautoju, o barjerų šalintoju. Jei vaikas negali pasiekti tikslo, mes keičiame ne vaiką, o kelią, kuriuo jis eina. Pritaikyta užduotis – tai raktas į sėkmę. Užduoties pritaikymas nereiškia jos supaprastinimo ar reikalavimų kartelės nuleidimo. Tai reiškia lanksčių prieigų suteikimą.

Įtraukusis ugdymas – ne vieno mokytojo kova klasėje

Tikriausiai, didžiausia įtraukiojo ugdymo klaida – tikėjimas, kad vienas mokytojas klasėje gali išspręsti visas sudėtingas elgesio ar mokymosi problemas. Sėkmė įmanoma tik tada, kai individualios pastangos tampa visos mokyklos komandiniu susitarimu, kai mokytojas, pagalbos mokiniui specialistai  ir mokyklos vadovybė veikia kaip vieninga komanda.

Ateities mokykla kuriasi šiandien

Įtraukusis ugdymas – tai ne laikinas projektas, o mąstysenos lūžis. Tikrasis pokytis prasideda supratus: kliūtis yra ne vaiko asmenybėje, o tarp vaiko ir nepritaikytos užduoties. Tikslingai šalindami barjerus, mes padedame ne tik sunkumų patiriantiems mokiniams – taip sukuriame saugią ir lanksčią aplinką, kurioje sėkmingai auga kiekvienas vaikas. Ir tik veikiant išvien ir drąsiai lėtinant ugdymo tempą, didžiausi iššūkiai virsta kūrybiškais sprendimais. Sugriovę nematomas sienas ir įveiklinę komandą, galime sukurti mokyklą, kurioje mokinių skirtumai tampa ne našta, o didžiausia bendruomenės jėga.